Senosios Lietuvos dainos, pagoniškos Rasų tradicijos padėjo išlikti lietuvybei nuo kryžiuočių laikų. Sovietmečiu tai buvo slaptasis tautos ginklas, ypač sutviskęs.

1988 metu vasara šimtai jaunų žmonių plaustais ir laiveliais leidosi į žygį – Ekologinį protesto žygį – už švarią ir laisvą Lietuvą. Daugybė kaimų pirmą kartą pamatė trispalvę būtent iš šių laivelių. Apie užterštus šulinius, kvėpuoti netinkamą fabrikų apylinkių orą, išnuodytus miškus sužinojo. O rudenį Žalieji rinkosi į savo suvažiavimą, vykusį kelioms savaitėm anksčiau nei Sąjūdžio pirmasis suvažiavimas

1989 metais Taikos žygis. Vilnius – Kaunas – Jonava – Kėdainiai – Šiauliai -Kražiai – Klaipėda. Šįkart ne tik upių vanduo buvo tiriamas, ne tik fabrikantai aplinkos niokotojai gėdijami. Rankomis susikabinę protestuotojai ėjo per Kėdainių karinį aerouostą, mitingavo prie Rūklos karinio poligono, protestavo prieš Šiaulių karinį aerouostą. Sovietų kariuomenė namo – gal pirmą kartą garsiai nuskambėjo šūkis. Ir aidu pasklido.

Nuo Olandijos per Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir  Estiją driekėsi šio Europos Žaliųjų žygio kelias.  Tai filosofinis apmąstymas, ar tikrai  tiek daug  žmogui reikia. „Voldenas arba gyvenimas miške“ ištraukas skaito  aktorius Vladas Bagdonas.

„Mušk žalią, kol paraudonuos“, „Siekim realaus, reikalaukim neįmanomo“, „Daryk vaikus, o ne ginklus“ – neįprastų šūkių, idėjų gausa ekologiniuose žygiuose, o vienas iš jų įkvėpėjų – „Atgajos“ bendrijos lyderis Saulius Gricius.

Šiaurės Lietuvos trikampis – Mažeikių „Nafta“, Naujosios Akmenės „Cementas“ ir Ventos statybinių medžiagų gamykla – apsupęs Kamanų rezervatą. Susidėvėjusios sovietmečio įmonės viena po kitos žeria ekologines katastrofas.

Ignalinos atominė elektrinė  pastatyta Ignalinos nacionaliniame parke, šalia Lietuvos  didžiosios kunigaikštystės  istorijos paminklų, šalia gyvena žmonės. O Drūkšių ežere peri Raudonosios knygos paukščiai.

Koks pavojus slypi pavojingų atliekų konteineriuose ar juo labiau padrikai Lietuvoje susidarančiose toksinėse atliekose. Ir kaip jo galima išvengti.

Ką valgome ir geriame – tai rūpi kiekvienam. Ši tarnyba  tikrina visus – augintojus, importuotojus ir pardavėjus. Karštuoju telefonu tarnybai gali pagelbėti ir vartotojai.

Kaip rūšiuoti, o vėliau perdirbti skirtingas atliekų rūšis – apie tai mokykloms skirtas 6 dalių filmas su muzikiniais vaikų choro „Kivi“ intarpais.

Žaliojo taškučio paklausyk – atliekų į krūvą nemaišyk. Sako pagrindinis personažas, o  skirtinguose Lietuvos miestuose jam antrina iškilūs žmonės: A.Mamontovas, J.Onaitytė, V.Urbonas, ansamblis Jonis, kapitonas iš Klaipėdos

Daug sunkumų kyla atsinaujinančiai energetikai ir jos šalininkams, tačiau jos vystymąsi galima stebėti visoje Lietuvoje. Naujos vėjo, saulės, biomasės, geoterminės ir hidro jėgainės gaminama vis daugiau energijos.

Miestai keičia veidą – vis daugiau šviesos ir  spindesio. Be  didžiulių langų, sienų plokštumų, dengtų stiklinėmis konstrukcijomis, to nebūtų. Tad ką  gali naujausiomis mokslo žiniomis ir technologijomis apsiginklavęs žmogus.

Išlydytas akmuo virsta minkšta ir šilta vata, kuria  supasi vis daugiau pastatų – energijos taupymas aktualus kiekvienam. O pelnas, gautas už produkciją, tarnauja geriems  darbams – vaikų sportui, meno renginiams, aplinkosauginėms akcijoms.

2000-aisiais metais statybinės firmos pradėjo statyti ne tik daug, bet ir ieškoti ekologiškų technologijų, leidžiančių taupyti energiją.

Nedaug Lietuvos statybinių  įmonių gali pasigirti  turinčios 60 metų. Ir keliomis dešimtimis restauruotų pastatų nedaug tegali pasididžiuoti. Toks yra šiuolaikiškas žvilgsnis į praeitį.

Dvarčionių keramikai 125 metai. Viena iš seniausių Lietuvoje tebeveikiančių įmonių, ir šiandien gaminanti pasaulyje paklausią produkciją. Tradicijų ir modernumo junginys.

LNTPA organizuoto kasmetinio konkurso įmonės – laureatės visuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose pristatė savo konceptualius namus.

Laisvėje gyvenančio paukščio lizdą ne kiekvienam ornitologui pasiseka pamatyti, juolab atsargiai stebėti, kaip jaunikliai tą lizdą palieka. Ir pakyla į dangų.

Trumpų filmukų ciklas apie  Lietuvos gamtos ir istorijos vertybes, Natura 2000 programos objektus. Studentų būtelis, keliaujantis per Lietuvą – jungiamoji grandis.

(6 dalių filmas parodai EXPO2005) – Tai 5 dalių filmas, skirtas EXPO2005 parodai Japonijoje. Subtiliausi Lietuvos gyvūnai tapo savotišku mūsų pristatymu.

Pasakojimas apie žmones, kuriems hobis seniai nėra tik menka pramoga. Trys draugai narai , išmaišę vos ne visus Lietuvos ežerus ir daug pasaulio jūrų, pasakoja, ką jie randa po vandeniu. Akims ir širdžiai. Fotografijose gali tai pamatyti ir tu.

Nuo XVIII amžiaus pabaigos, praėjęs sunkiausius išbandymus ir klestėjimo periodus, augalų rojus gyvuoja. Augalai, menai ir mokslai – toks šiandien botanikos sodas.

Tomai mokslinių darbų,  herbariumų, ištyrinėti visi Lietuvos gamtos draustiniai, skaityti tūkstančiai paskaitų – toks Lietuvos  botanikų indėlis į mokslą. Nuo sprendimų kosmoso technologijoms iki retų pelkės augalų apsaugos.

Verkių ir Pavilnių regioniniai parkai turi viską, kad juos prilygintum perlams – kraštovaizdis, retieji augalai miesto teritorijoje. Kuris dar Europos miestas gali tuo didžiuotis?

Varnių regioninis parkas – profesoriaus Č. Kudabos žodžiai apie Varnių regioninį parką tapo filmo pavadinimu. Kelionė iš Varnių 7 keliais į visas puses, pažįstant Žemaitiją.