Siekiant pagerinti gamtosaugines sąlygas, vis plačiau naudojama vėjo energija. Šiuolaikinėse jėgainėse vėjo energija verčiama į elektros energiją, kuri naudojama buityje, o perteklius atiduodamas į tinklą. Didėjantis skaičius šalių diegiančių vėjo jėgaines, rodo gebėjimą pritaikyti inovatyvias technologijas naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (AEI), siekiant sumažinti aplinkos taršą ir mažinti kaštus. Atsinaujinančios energijos šaltinių technologijos gali būti naudojamos atokiose kaimo vietovėse ar žemės ūkyje, kur energija yra svarbi žmonių išsivystymui. Klimato pasikeitimo problemos, aukštos naftos kainos skatina įstatymų leidybą susijusią su AEI, todėl atsinaujinančios energijos rinka vis dar auga. Naujos vyriausybės išlaidos, reguliavimas ir politika turi padėti pramonei atlaikyti ekonominę krizę geriau negu daugelis kitų sektorių.
JAV
Augantis JAV nacionalinis susidomėjimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįstas ekonominiais, aplinkos ir saugumo klausimais bei interesais. Pirmoji didesnė vėjo jėgainė buvo pastatyta JAV 1888 metais, ji buvo 12 kW galingumo. Istoriškai, didesnis vidaus atsinaujinančių energijos išteklių išsivystymas susidūrė su daug kliūčių, pirmiausiai susietų su kaina, reguliavimu, ir finansavimu, tačiau atsinaujinančių energijos technologijų ekonomika tapo vis patrauklesnė, tiek dideliems tiek mažesniems investitoriams. Nauji verslo dalyviai investuoja kapitalą į atsinaujinančią energiją, ir tokiu būdu atsiranda nauji verslo modeliai. Tradiciškai, atsinaujinančios energijos projektai yra finansuojami, naudojant ilgalaikius, pastovios kainos energijos kontraktus, vadinamus energijos pirkimo sutartimis (power purchase agreements – PPAs).
PPA struktūroje, numatyta, kad supirkėjai randa būdą panaudoti federalinį mokesčio kreditą, kartu su bendrapartneriu. Tačiau, reikšminga inovacija įvyksta finansuojant atsinaujinančios energijos projektą, kadangi JAV elektros rinka plečiasi, ir nauji investitoriai įeina į rinką.
2008 metais vėjo energetika vien JAV įdarbino virš 85 000 žmonių, o ES – kelis kartus daugiau. ES bendra įrengta vėjo jėgainių galia 2008 m. pasiekė 65 000 MW ir jose pagaminta 4,2 % elektros energijos. JAV energetikos departamentas numato, kad 2030 m. net 20 % elektros energijos gamins vėjo jėgainės (šiuo metu ~1,5 %).
JAV buvo atliktas interviu su daugiau kaip 30 vėjo energijos numatomų supirkėjų, brokerių, tiekėjų, ir finansininkų, kad identifikuoti inovacijas, kurios yra pranašesnės už tradicinės naudos PPAs. Interviu metu buvo surinkta informacija, kuri sukurtų glaustą minčių sintezę apie finansinių mechanizmų, tinkamų vėjo energijos pramonės šakoms, egzistavimą ir vystymąsi. Ji apima skirtingus rinkos dalyvių vaidmenis, įvairios nuosavybės struktūras, pasiekiamus finansavimo šaltinius, ir kaip šitie elementai gali keistis priklausomai nuo technologijos ir paraiškos. Buvo identifikuotos kelios specifinės finansavimo naujovės vėjo energijos projektams:
• Komunalinės įmonės nusprendžia naudoti vėjo energiją, užuot tik pasirašę PPAs
• Projektai yra parduodami tiesiogiai galutiniams vartotojams mažmeninėmis sąlygomis, per trečiosios šalies nuosavybės modelį
• Finansinis sektorius vis daugiau pripažįsta vėjo energiją kaip komercinę, patikimą technologiją
• Prekybiniai vėjo projektai, be kontraktų, apimančių jų pilną produkciją, tampa patrauklesne alternatyva
• Atsinaujinančios energijos sertifikato (REC) pajamos yra vis labiau svarbios daugelio projektų pasisekimui
• Kadangi supirkėjai kapitalizuojasi, tokių būdu išauga didesnė projektų finansavimo galimybė
Kinija
2009 metais gruodžio 22-ąją (Xinhua) Pekine – Kinijos aukščiausias įstatymų leidžiamasis organas antradienį aptarė įsakymą, kuris įpareigoja elektros tiekimo kompanijas nupirkti atsinaujinančios energijos generatorių. Valstybinis Pekino Tarybos energijos skyrius ir valstybinė valdžia, reguliavimo agentūra turi prižiūrėti šį pirkimą. Pagal projektą, valstybinis Tarybos energijos skyrius, susijungęs su valstybine reguliavimo agentūra ir valstybiniai Tarybos finansų skyriai, turi „nustatyti AEI elektros energijos dalį bendroje elektros energijos gamyboje, tam tikram laikotarpiui“. Nacionalinio atsinaujinančios energijos išsivystymo plano, išleisto 2007, tikslas padidinti atsinaujinančių išteklių vartojimą 15 procentų nuo bendros energijos vartojimo iki 2020, tokiu būdu mažinant šiltnamio efektą sukeliantį dujų emisiją ir skatinti atsinaujinantį ekonominį vystymąsi.
Kinija 2020 m. numato turėti 100 000 MW statydama po 8 000 MW kasmet.
Vien per 2008 metus pasaulyje eksploatacijai įvesta arti 30 000 MW, iš jų: ES – 8 500 MW, JAV – 8 300 MW, Kinijoje –6 300 MW.
2009 metų antroje pusėje, Kinija – ketvirta pasaulyje valstybė pagal vėjo jėgainėse pagaminamą elektros energijos kiekį po JAV, Vokietijos ir Ispanijos.
Europos Sąjunga
Kai kuriose šalyse, pvz., Danijoje, net 23 % elektros energijos pagaminama vėjo jėgainėse. Ypač vėjuotose vietose (pvz., Vokietijoje prie Magdeburgo) įrengiamos ištisos „vėjo plantacijos “. Danijoje alternatyvioji energetika yra saikingai skatinama, dotuojant įrengimų montavimą ir minimaliai primokant už kiekvieną pagamintą kilovatvalandę, todėl AE plėtra vyksta sklandžiai. Vėjo energetikos plėtra Danijoje sąlygojo šiuo metu vykdomą projektą „Edison“, kuriame numatyta, galimybė panaudoti elektromobilių baterijas kaip tarpinę talpyklą kintamo vėjo generuojamai energijai. Pirmieji praktiniai elektromobilių tinklo bandymai prasidės 2011 metais Bornholmo saloje.
2009 metais Vokietijoje priimta AEI įstatymo (Erneuerbare-Energien-Gesetz, ar EEG) pataisa, kurioje numatytas lengvaitinių tarifų planas, skatinantis AEI vystymąsi. Pataisos galutinis tikslas didinti AEI gaminamos energijos kiekį. 2009, Rugsėjo 21 dieną, Vokietijoje patvirtintas 40 Šiaurės jūros ir Baltijos jūros vėjo parkų planas. Pasak Vokietijos ministerijos iki 2030 metų ši vėjo jėgainių zona turėtų pagaminti apie 12 000 MW. Plane numatyta, iki 2020 metų, padvigubinti dabartinės gaminamos vėjo energijos kiekį iki 12%.
Situacija Lietuvoje
Lietuva taip pat seka didžiųjų šalių, naudojančių alternatyviuosius energijos šaltinius, pavyzdžiu ir propaguoja vėjo vėgainių pritaikymą buityje, tačiau šiuo metu Lietuvoje mažos galios vėjo energetika yra mažame lygmenyje – jos pagamina tik apie 3-4 % elektros energijos.
Lietuvoje yra gerinamos politinės sąlygos naudotis vėjo jėgainių gaminama energija. Ruošiamas sprendimas (pagal Europos Sąjungos direktyvas), kuris leis ne tik gaminti sau elektrą, bet ir parduoti ją elektros tinklams. Energetiniai resursai ir toliau brangs. Išvysčius vėjo jėgaines – elektros energija kainuotų mažiau. Vis gi tenka atsižvelgti į vėjuotumo sąlygas norimoje statyti vėjo jėgainę vietovėje. 
Lietuvos vėjo energetikų asociacijos duomenimis 2009 metų pradžioje Lietuvoje veikė 47 vėjo elektrinės, kurių bendras galingumas siekė 54,4 MW. Palyginimui: 2009m. JAV vėjo jėgainės sudarė apie 31 000 MW, Vokietijoje 25 000 MW, Kinijoje – 20 000 MW, o Lietuvoje 52 MW.
Vėjo elektrinių parkai Lietuvoje:
1. UAB „Vėjų spektras“ Kiauleikių vėjo jėgainių parkas (Kretingos raj.).
2. UAB „Vėjų spektras“ Kvecių vėjo jėgainių parkas (Kretingos raj.).
3. UAB „Vėjų spektras“ Rūdaičių vėjo jėgainių parkas (Kretingos raj.).
4. UAB “Vėjų spektras” 21,6 MW Šilutės raj. Didšiliai Kretingos raj., prie Sūdėnų,
5. „4 Energia“ 14 megavatų galingumo Kretingos raj., prie Sūdėnų vėjo jėgainių parkas.
6. Moderniausias Europoje 16 MW Benaičių kaimo (Kretingos raj.) vėjo elektrinių parkas.
7. 12 MW bendros galios vėjo jėgainių parkas Mockų k. Šilutės r.
8. 40 MW Čiūtelių vėjo elektrinių parkas.
9. 14 MW Šilalės vėjo elektrinių parkas.
10. 250 MW Šilutės vėjo elektrinių parkas.
11. 35 MW Lėbartų vėjo elektrinių parkas.
12. Seirijų vėjo elektrinių parkas
13. Pakruojo vėjo jėgainių parkas
14. Didšilių vėjo jėgainių parkas
15. UAB “Vėjo gūsis” 9,2 MW. Kretingos raj. Liepynė
16. UAB “Energogrupė” 20 MW Tauragės raj. Kreivėnai
17. UAB “4energia” 2 MW Mockiai
18. UAB “Renerga” 34 MW Kretingos raj. Benaičiai
19. UAB “Vėjo gūsis” 10 MW Tauragės raj. Kreivėnai
20. Energogrupė 6 MW Seredžius
Siekimas naudoti atsinaujinančius energijos išteklius sparčiai skatina naujų technologijų ir būdų jai pritaikyti naudojant gamtos atsinaujinančius išteklius, plėtrą. Didžiosios šalys, tokios kaip Vokietija,JAV ar Kinija vis daugiau naudojasi atsinaujinančiais energijos ištekliais, pritaikydamos inovacijas ir novatoriškas technologijas, bei taupydamos valstybės energetikos kąštus. Šių šalių energijos gaminimo praktika yra geras pavyzdys šalims, ieškančioms sprendimų ir siekiančioms šiuolaikinio novatoriškumo.
Keletas vėjo jėgainių importuotojų ir gamintojų Lietuvoje:
• UAB „Saulės energija“, viena seniausiai Lietuvoje užsiimančių atsinaujinančia energetika įmonė įsikūrusi Kaune. Įmonė atveža propelerines jėgaines iš užsienio.
• UAB „Tassa baltic“ yra vokiečių įmonės atstovai Lietuvoje.
• UAB „Naujoji ranga“ – Kauniečių įmonė, kuri importuoja naudotas didelės galios (100 -250 kw) vėjo jėgaines iš Danijos. Lietuvoje jau stovi keletas įmonės sumontuotų tokių didelių jėgainių.
• www.prekybairankiais.lt siūlo didelį asortimentą propelerinių jėgainių. Praėjusių metų liepos mėn. duomenimis, sumontuotos 2 jėgainės po 2kw ir viena 0,5 kw galios. Naudojama reklamos apšvietimui.
• UAB R. R. G. Group importuoja vertikalios ašies vėjo jėgaines, saulės baterijas, generatorius inverterius ir kitą įrangą.
• UAB Litekotrading – oficialus atstovas Windelectric Lietuvoje. Šiuo metu siūlo 8 kw propelerinę vėjo jėgainę be akumuliatorių už maždaug 22 000 eurų.
• Rimanto Navardausko personalinė įmonė 2009-07-20 dienai yra pastačiusi keturias (2x10kW ir 2x5kW galios) horizontalios ašies vėjo jėgaines. Visos jos yra pagamintos Fortis WinEnergy kompanijos.
• UAB „Sinkroteksas“ įmonė įsikūrusi Marijampolės savivaldybėje. Gamina sparnuotes ir stulpus jėgainėms statyti.
Šaltiniai:
http://www.inovacijos.lt/inopagalba/lt/Vejo_energijos_naudojimas
